Algo – algorithmic trading | Algorithmic trading

Čia investicinius sprendimus priima matematika

Taisyklėmis pagrįstas investavimas – greitas, pamatuojamas, patikimas ir nebrangus

Fondo rezultatai (nuo 2013-01)
  • Pelningumas 42,45%
  • Pastarųjų 12 mėnesių pelningumas 10,58%
  • Pelningi mėnesiai sudaro 74,58%
  • Metinis kintamumas siekia 7,20%
  • Šarpo rodiklis 1,04
Fondo specifika
  • Siekiama metinė grąža 15%
  • Apribotas kritimas iki -15%
  • Aukštas likvidumas
  • Dinamiška ir plati diversifikacija
  • Puikūs rezultatai krizės metu (2008 m.)
  • Rezultatai nekoreliuoja su kitomis turto klasėmis
Automatizuota prekyba
  • ∼ 300 algoritmų portfelis prekiauja realiu laiku
  • Atliekama ∼ 120 ateities sandorių (∼ 400 kontraktų) per dieną
  • Prekiaujama 42 skirtingais ir likvidžiausiais ateities sandoriais didžiausiose reguliuojamose pasaulio biržose
  • 11 skirtingų logikos prekybos sistemų
  • Didesnė nei 6000 algoritmų biblioteka

Mūsų komanda

Naujienos

Algorithmic Trading Portfolio koreliacija su kitais fondais yra lygi nuliui

Savaime suprantama, jog investuotojai siekia, kad jų investiciniai portfeliai atneštų teigiamą grąžą. Kiekvienas formuodamas savo portfelį daro tai labai individualiai. Vieni labiau remiasi investavimo “taisyklėmis”, kiti mažiau. Kaip ten bebūtų, dauguma atkreipia dėmesį į koreliaciją, kuri turi nemažą reikšmę valdant investicijas. Vienas iš potencialių klientų norėjo pamatyti mūsų valdomo fondo “Algorithmic Trading Portfolio” koreliaciją lyginant su kitais sistematiniais – algoritminiais fondais, tad dalinamės keliais paveikslais ir su Jumis.

Pasižiūrėjus į paveikslus galima daryti išvadą, kad dideli algoritminiai fondai yra labiau linkę koreliuoti vieni su kitais, o mažesni – mažiau. Dažnai tai nulemia likvidumas. Mažesni fondai yra žymiai lankstesni ir gali naudoti įvairesnes strategijas, o dideliems, tai kur kas sudėtingiau. Jiems tenka atsiriboti nuo investicijų į tas rinkas, kurios yra per mažos jų norimoms prekyboms apimtims. Sunku įsivaizduoti, kaip pavyzdžiui Winton Capital Management fondas, valdantis 12,3 milijardo dolerių galėtų prekiauti nakties laikotarpiu, kai likvidumas labai sumažėja, arba prekiauti gana dideliu dažnumu. Todėl dideli fondai tipiškai gaudo didesnius rinkos trendus ir laiko pozicijas gana ilgai. Tai lemia, kad didelė dalis tokių fondų rodo panašius, koreliuotus rezultatus.

Tuo tarpu maži, kelių ar keliasdešimties milijonų fondai, gali prekiauti tiek dideliu dažnumu, tiek nakties laikotarpiu, tiek mažiau likvidžiais finansiniais instrumentais. Taigi mažesni fondai žymiai rečiau pasižymi stipria rezultatų koreliacija su kitais fondais ir labiau tinka investiciniam portfeliui.

Svarbu suprasti, kad finansų rinkoms globalėjant, jos tampa viena nuo kitos priklausomos, todėl jei krenta vienos, tai dažniausiai kartojasi ir kitose. Todėl toje pačioje turto klasėje surasti investicijų, mažai koreliuojančių tarpusavyje, darosi vis sudėtingiau. Patarimas kiekvienam investuotojui paprastas – didesnė investicinio portfelio diversifikacija, išskaidant jį į kuo mažiau koreliuotas investicijas. Tuomet bus mažesnė rizika.

Kaip veikia algoritminiai fondai

Autorius Justinas Gapšys „Verslo žinios“

Investicijų valdymo sektoriuje vis daugiau vietos išsikovoja matematines, statistikos ir IT kompetencijas jungiantis algoritminis investavimas. Tačiau išardžius rinkose žaidžiančius mįslinguosius robotus lieka tie patys amžinieji investavimo principai, finansinis supratimas ir konkretaus žmogaus patirtis.

Beveik per dešimtmetį fondų turtas, kuriam investuoti naudojami algoritminės prekybos metodai, arba kompiuteriniu būdu sumodeliuoti investiciniai sprendimai, išaugo kartais. „Hedge Fund Research“ skaičiuoja, kad iš daugiau kaip 3 trln. USD pasaulinės rizikos draudimo fondų (hedge) industrijos praėjusių metų viduryje beveik 880 mlrd. USD sudarė turtas, valdomas vadinamuosiuose kiekybiniuose fonduose (quants), ir nuo 2009 m. padvigubėjo. „BarclayHedge“ duomenimis, algoritminės prekybos valdomas turtas pernai pasiekė 321,9 mlrd. USD, palyginti su 169,8 mlrd. USD 2009 m.

„Pasaulio investuotojams algoritminės prekybos idėja patinka vis labiau. Yra ryški augimo tendencija“, – tikina Dr. Aistis Raudys, fondo „Algorithmic Trading Portfolio“ valdytojas.

Pastaruoju metu fondo atstovai aktyviai rengia susitikimus su potencialiais investuotojais ir rengia pranešimus šviesdami rinką apie algoritminį investavimą.

Ne per seniausiai veikiančio algoritminės prekybos fondo „Craftstone Capital Appreciation Fund“ valdytojai jo pavyzdžiu sukūrė fondą „Crafststone Fund LP“ ir šiomis dienomis nukeliavo jo siūlyti JAV investuotojams.

Algoritminei prekybai išsikovojant vis didesnę investicijų valdymo rinkos dalį, atitinkamai finansų specialistų kolegomis vis dažniau tampa arba juos pakeičia matematikos, statistikos, ekonometrijos geek’ai. Tiesa, tai, kad rinkose vis daugiau transakcijų atlieka ne gyvi žmonės, o minėtų specialistų programuoti robotai, nereiškia, kad senieji investavimo principai, paremti vertės paieškomis, makroekonomine analize, nyksta – jie tiesiog įdarbinami kitokiu metodu.

„Pati idėja nėra stebuklinga, iš esmės algoritminė prekyba yra investavimo automatizavimas. Kaip ir bet kokių kitų dalykų, pavyzdžiui, šildymo. Temperatūrai nukritus žemai, sistema įsijungia ir pradeda šildyti. Gali prie katilo pastatyti žmogų, bet kai šitam veiksmui gali panaudoti kompiuterį, atsiranda krūva pranašumų“, – aiškina p. Raudys.

Idėją – į taisyklę

Algoritminės prekybos metodą galima pritaikyti daugeliui įprastų investavimo idėjų, jei tik jas įmanoma užrašyti algoritmo forma – kaip taisyklę, kurioje kompiuterine kalba nurodoma, kad konkretus investicinis sprendimas atliekamas, jeigu rinkoje susiklosto nusistatyta sąlyga, arba jei tam tikrų bendrovių finansiniai rodikliai atitinka nustatytus reikalavimus.

Marius Vaičiulis, algoritminio fondo „Craftstone Capital Appreciation Fund“ valdytojas, sklaido mistifikuotą atmosferą apie investicijas valdančius algoritminius fondus.

„Pats algoritmas nėra kokia nors mistika, jis galėtų būti labai paprastas – pavyzdžiui, (užrašyti taisyklę – VŽ) pirkti akcijas, kurių akcijos kainos ir pelno akcijai santykis (P/E) nukrinta žemiau 10, ir parduoti, kai pasiekia 15. Tokią sistemą būtų galima vadinti algoritmu“, – aiškina p. Vaičiulis.

Algoritminį investavimą gali naudoti ir investicijų valdytojai, besivadovaujantys ne tik technine rinkų, bet ir fundamentalia analize.

„Algoritminės prekybos spektras yra žiauriai platus – mes esame mažytė dalelė algoritminės prekybos. Galima daryti visokius dalykus – statistinį arbitražą, užsiimti ilgąją poziciją vienų akcijų atžvilgiu, trumpą – kitų akcijų atžvilgiu, galima sekti tendencijas, analizuoti įmonių fundamentalias vertes, skaičiuoti jų ryšius. Jeigu tik yra duomenys, kuriais remdamasis priimi sprendimą, gali parašyti algoritmą“, – sako p. Raudys.

Kadaise viena investicijų bendrovė, kuriai dirbtinio intelekto specialistas siūlė savo investicinę idėją, atkirto, kad tai itin skiriasi nuo jų filosofijos – keliauti tiesiogiai į bendroves, į kurias planuoja investuoti, kalbėtis su jų vadovais, vertinti bendrą verslo būklę, esą tokias idėjas būtų sunku surašyti į algoritmą.

Kadangi daug investicinių idėjų galima užrašyti kaip skaičiais paremtą taisyklę, galimos įvairios algoritmų rūšys pagal tai, kokius investavimo principus jos įdarbina. Labiausiai paplitę technine rinkų analize besivadovaujantys ir rinkos kryptį atspėti ir sekti siekiantys algoritmai.

„Labiausiai paplitę algoritminiai fondai yra vadinamieji CTA, arba commodity trading advisors, jie prekiauja valiutų, žaliavų, akcijų indeksų, likvidžių obligacijų ir palūkanų normų išvestinėmis priemonėmis, – aiškina p. Vaičiulis. – Gerokai retesni yra fondai, prekiaujantys akcijų rinkose, o ne indeksais.“

Rizikos diversifikavimas

Dažnas algoritminės prekybos entuziastas siekia sukurti tokį fondą, kuris neturėtų ryšio su kuria nors konkrečia turto klase, pasižymėtų unikaliomis rizikos ir grąžos charakteristikomis. Tai reiškia, kad užrašyto vieno algoritmo nepakaks, tikriausiai – ir dešimties, galbūt ir šimto.

Pavyzdžiui, „Algorithmic Trading Portfolio“ įdarbina bent 11 skirtingų investavimo sistemų, kurioms įgyvendinti yra daugiau kaip 6.000 algoritmų biblioteka. Iš viso ateities sandoriais prekiaujama 45 priemonėmis. Tiesa, dėl nepakankamo lėšų kiekio kasdienėje prekyboje, kurios metu fondas atlieka per 200 sandorių per dieną, operuojama maždaug 350 algoritmų.

„Šalia algoritmų sukūrimo svarbu ir tai, kaip jie sujungiami, kad veiktų kartu, todėl tam naudojamas algoritmų algoritmas, kuris pats parenka, su kuriais algoritmais reikėtų prekiauti, – aiškina p. Raudys. – Tarkime, turime keturias investicijas, kurios apskritai kartu kyla, bet didžiausias galimas jų praradimas siekia 13%, 13%, 13% ir 7,8%. Jeigu savo lėšas paskirstai į keturias dalis ir tos investicijos yra nepriklausomos, galimas praradimas tampa 2,4%. Tai yra vienas iš pagrindinių dalykų, kuriais paremta mūsų algoritminė prekyba.“

Šalia suteikiamos diversifikacijos, algoritmas suteikia ir galimybę išbandyti investicinę idėją be didesnės rizikos: sukurtą algoritmą patikrinti su praėjusių 10–15 m. istoriniais duomenimis ir suvokti, ar taisykle paversta idėja būtų suveikusi praeityje ir verta pritaikyti ateityje.

Silpnoji vieta

Fondų valdytojai pripažįsta, kad gerai subalansuotas algoritminis fondas, kuris geba uždirbti įvairiomis rinkos sąlygomis ir yra puikiai diversifikuotas, negali pakeisti viso investuotojo turimo investicinio portfelio. Visų įvykių rinkose prognozuoti nepavyks, o nutikus netikėtumams, kurie sukelia itin ryškų įvairaus turto kainų svyravimą, algoritminiai fondai skaudžiai nukenčia, „netipiniai rinkų judesiai algoritmams iš tikrųjų nėra gerai“, sako „Algorithmic Trading Portfolio“ atstovai. Jau anksčiau patyrę, ką tai reiškia, fondo valdytojai nusprendė per tokius įvykius, kaip JK referendumas ar JAV prezidento rinkimai, likti rinkos nuošalyje ir neinvestuoti.

Eliminuotas žmogiškumas

Jau kelerius metus algoritminės prekybos metodus taiko ir investicijų valdymo įmonė „Synergy Finance“, kurios fondas „Synergy Finance Tactical Asset Allocation“, perskirstydamas investicijas, remiasi kiekybinės analizės metodais.

„Naudojama koncepcija, kurios principai dažnai taikomi stambiuose alternatyvaus investavimo fonduose, unikali tuo, jog joje iki minimumo eliminuotas žmogiškasis faktorius, t. y. visi sprendimai priimami pagal aiškų algoritmą, kuriame nėra statinių parametrų“, – fondo aprašyme nurodo valdytojai.

Kad algoritmai veiktų taip, kaip nustatyta, žmogus turi nesikišti – tik taip užtikrinama, kad investiciniams sprendimams nepadarys įtakos tai, kas dažnai investuotojams pakiša koją, – emocijos.

Pasak p. Raudžio, investicinius sprendimus priimantis prekiautojas, žiūrėdamas į tą patį grafiką, gali priimti skirtingus sprendimus priklausomai nuo to, koks tą dieną susiklostė oras, ir ar namuose prieš išeinant į darbą neįvyko konfliktas su namiškiais.

„Algoritmai visą laiką esant toms pačioms sąlygoms priims tokį patį sprendimą. Algoritmai nejaučia tokių dalykų kaip baimė ir godumas. Įsivaizduokite, žmogus nusipirko poziciją, rinkos pradėjo kristi ir galbūt jau davė 500 USD minusą – pagal taisykles jau turėtum poziciją uždaryti. Bet žmogus dar nori palaukti – gal rinka atsities. Tačiau rinka krinta toliau ir 500 USD tampa 1.000 USD, – sako p. Raudys. – Savo ruožtu algoritmas, tiksliai suskaičiavęs, kokio lygio geriausia yra nuostolio fiksavimo riba, be skrupulų uždarys poziciją. Lygiai tokia pati filosofija galioja ir pelno fiksavimui.“

Žmogiškojo veiksnio pašalinimas iš kasdienio algoritmo darbo nereiškia, kad finansų rinkose prekiauja beasmeniai robotai.

„Nors investavimo procesas yra automatizuotas, žmogus jame turi lemiamą reikšmę. Tik žmogus nusprendžia, kada įjungti arba išjungti sistemą, viskas galiausiai atsiremia į žmogaus, t. y. valdytojo, pasitikėjimą algoritmu ir sugebėjimą disciplinuotai jį leisti tiek per pakilimus, tiek, ir tai dažniausiai sunkiausia, per pakritimus“, – sako p. Vaičiulis.

Žmogiškasis veiksnys lemiamą įtaką turi ir svarbiausiame etape – sukuriant ir išbandant algoritmą.

„Čia reikia daug skaičiavimų. Bet iš tikrųjų reikia daugiau smegenų, o ne skaičiavimų. Nereikia superkompiuterių, reikia daugiau smegenų galvojant, kaip viską padaryti teisingai“, – sako p. Raudys.

Kodėl pastaruoju metu žmonės vengia investavimo?

Visuomet smalsiai klausausi pokalbių apie investicijas. Pastaruoju metu pastebiu, kad nemažai žmonių vengia investavimo. Pavyzdžiui, danai, kurie turi neigiamas indėlių palūkanų normas, net atsižvelgiant į infliacijos pokyčius, muša savo banko sąskaitų indėlių rekordus – tiesiog krauna pinigus į krūvą, neinvestuoja. Panaši situacija ir Lietuvoje. Pabandžiau panagrinėti kodėl.  Paaiškėjo, kad viena iš pagrindinių priežasčių, tarsi, visai paprasta – rizika. Tik su ta rizika nėra taip jau ir paprasta, nes po ja slepiasi krūva baimių. Kai kurios iš jų atrodo tikrai suprantamos ir plačiai aptarinėjamos, kai kurios – netikėtos.

Pati populiariausia – nepasitikėjimas rinka ir krizių baimė. Pasaulio ir vietinėje žiniasklaidoje pilna neigiamos informacijos – 2008 m. pasaulinė finansinė krizė, Europos krizė, Kinijos ekonomikos lėtėjimas, Brexit, JAV rinkimai ir pan. Dauguma žmonių krizėse mato tik praradimus ir tik ne daugelis supranta, kad krizių metu atsiranda ir galimybės uždirbti.

Ne rečiau pasitaikanti baimė – žinių trūkumas. Natūralu, jog žmogus bijo to, ko nesupranta. Bet tikrai nebūtina būti dideliu ekspertu, kad galėtum investuoti. Svarbu suprasti, kad vyrauja platus pasirinkimas. Kiekvienas asmuo galėtų surasti sau tinkamą investavimo rūšį. Šiais laikais investicijos nebeapsiriboja vien tik nekilnojamu turtu, obligacijomis, akcijomis ar auksu. Galima investuoti į fondų fondus ar apribotos rizikos fondus, į fondus pagrįstus algoritmais, į start-up‘us, į technologijos kompanijas, į egzotiškas investicijas, kaip vyną, augalus ar meną ir į daugelį kitų. Investavimo galimybių yra kiekvienam skoniui. Nei viena iš investavimo rūšių nėra nei pati geriausia, nei pati blogiausia – visos turi tam tikrą privalumą. Mano manymu, svarbu savęs paties paklausti kas man labiau artima, pasidomėti, įgyti šiek tiek žinių ir būti disciplinuotam, t.y. “nesimėtyti” nuo vieno prie kito pirmai nesėkmei ištikus, būti kryptingu, sąmoningu.

Dar viena baimė – profesionalūs konsultantai. Jeigu jau kažką labai siūlo finansinis patarėjas, konsultantas, tai tikrai apmaus, todėl pasirenka verčiau patys nuspręsti kur investuoti. Kai tokiais atvejais nepasiseka, vėliau investuoti bijo ir pasakoja kitiems, kokia didelė rizika vyrauja investicijų rinkoje. Be kita ko, nesėkmės istorijos būna dramatiškos, dažniau pasakojamos.

Labai suprantama baimė – laikas per kurį gali atsiimti, atgauti savo investicijas ir greitis. Pavyzdžiui, dažnai žmones atgraso investuoti, kad ir į nekilnojamąjį turtą, nes tai yra nelikvidi, ilgo laikotarpio investicija, ypatingai jeigu asmuo nėra tikras dėl savo finansinės padėties, galvoja, kad jam gali prireikti pinigų artimoje ateityje. Kiti žmonės atvirkščiai – juos atstumia nuo investavimo mintis, jog akcijų rinkos daug varijuoja ir greit viskas keičiasi, todėl gali per kelias dienas prarasti didelę vertę investicijos.

Man asmeniškai įdomi baimė pasirodė nenoras apsijuokti arba ką pagalvos koks nors konsultantas ar tiesiog patyręs investuotojas, kad mažai arba nieko nesuprantu apie investavimą. Man tokiais atvejais norėtųsi paklausti kodėl taip baisu kažko nesuprasti, bet čia jau turbūt terapeuto ar psichologo klausimas.

Baimė bet ko kito nei pats darau. Jeigu tai nėra ta sritis, kurioje pats žmogus yra profesionalas ar kurioje dirba, renkasi laikyti grynus pinigus, nes taip tiesiog komfortiškiau. Bet kaip minėjau anksčiau, nebūtina pačiam tapti profesionaliu investuotoju, kad galėtum tai daryti.

Bijo, nes tam reikia labai daug pinigų, nes investavimas, tai kaip azartiniai žaidimai – turi labai rizikuoti, kitu atveju koks ten gali būti uždarbis. Ir renkasi geriau neinvestuoti visai.

Aš panagrinėjau riziką iš žmogiškų baimių pusės. Tiems, kurie vis tik galvoja apie investavimą, patariu atsižvelgti į tris pagrindinius rodiklius prieš bet kokią investiciją: pelną, riziką ir likvidumą. Ir svarbu yra ne kažkuris iš jų individualiai, o bendras jų sąryšis. Šarpo santykis (pelnas padalintas iš rizikos) parodo tikrąją investicijos naudą. Didelė rizika nėra blogai, jei tikimasi didelio pelno ir atvirkščiai – mažas pelnas nėra blogai, jeigu jis pasiekiamas su labai maža rizika. Likvidumas taip pat yra tam tikra rizika, į kurią reikia atsižvelgti matuojant bendrą investicijos riziką.

Pinigai, laikomi banko sąskaitoje dėl infliacijos neišvengiamai nuvertėja, todėl vertėtų paanalizuoti savo baimes, daugiau pasidomėti investavimo galimybėmis, kurios tikrai labai plačios, įvertinti pelno bei rizikos sąryšį ir tiesiog pabandyti investuoti arba pačiam, arba pasitikėti investiciniu patarėju, arba abiem atvejais.

 

 

Robotai ateina valdyti jūsų investicijų portfelių

Publikuota: 2016-11-23 Autorius: Justinas Gapšys. Šaltinis: vz.lt.

Dirbtinis intelektas žengia ir į asmeninius finansus. Jei automatizuotas investicinių portfelių valdymas bus plačiau pripažintas pasaulinėje finansinių paslaugų rinkoje, asmeninių investicijų valdymo paslaugos gali tapti prieinamos ir smulkiesiems investuotojams, o ne vien klientams su milijoniniais portfeliais.

(…)

„… patarėjai neduoda geresnių rezultatų negu automatizuota patarėjų sistema. O automatizavus patarėją, išeina pigiau. Aišku, nemažai daliai žmonių reikia psichologinio, žmogiškojo faktoriaus, kurio automatizuotas patarėjas nesuteiks, – sako Dr. Aistis Raudys, fondo „Algorithmic Trading Portfolio“ valdytojas.

Visą straipsnį su dr. Aisčio Raudžio komentarais galite rasti: vz.lt.

Žinutė išsiųsta
Jūsų vardas*
Elektroninis paštas*
Jūsų žinutė*