Visuomet smalsiai klausausi pokalbių apie investicijas. Pastaruoju metu pastebiu, kad nemažai žmonių vengia investavimo. Pavyzdžiui, danai, kurie turi neigiamas indėlių palūkanų normas, net atsižvelgiant į infliacijos pokyčius, muša savo banko sąskaitų indėlių rekordus – tiesiog krauna pinigus į krūvą, neinvestuoja. Panaši situacija ir Lietuvoje. Pabandžiau panagrinėti kodėl. Paaiškėjo, kad viena iš pagrindinių priežasčių, tarsi, visai paprasta – rizika. Tik su ta rizika nėra taip jau ir paprasta, nes po ja slepiasi krūva baimių. Kai kurios iš jų atrodo tikrai suprantamos ir plačiai aptarinėjamos, kai kurios – netikėtos.
Pati populiariausia – nepasitikėjimas rinka ir krizių baimė. Pasaulio ir vietinėje žiniasklaidoje pilna neigiamos informacijos – 2008 m. pasaulinė finansinė krizė, Europos krizė, Kinijos ekonomikos lėtėjimas, Brexit, JAV rinkimai ir pan. Dauguma žmonių krizėse mato tik praradimus ir tik ne daugelis supranta, kad krizių metu atsiranda ir galimybės uždirbti.
Ne rečiau pasitaikanti baimė – žinių trūkumas. Natūralu, jog žmogus bijo to, ko nesupranta. Bet tikrai nebūtina būti dideliu ekspertu, kad galėtum investuoti. Svarbu suprasti, kad vyrauja platus pasirinkimas. Kiekvienas asmuo galėtų surasti sau tinkamą investavimo rūšį. Šiais laikais investicijos nebeapsiriboja vien tik nekilnojamu turtu, obligacijomis, akcijomis ar auksu. Galima investuoti į fondų fondus ar apribotos rizikos fondus, į fondus pagrįstus algoritmais, į start-up‘us, į technologijos kompanijas, į egzotiškas investicijas, kaip vyną, augalus ar meną ir į daugelį kitų. Investavimo galimybių yra kiekvienam skoniui. Nei viena iš investavimo rūšių nėra nei pati geriausia, nei pati blogiausia – visos turi tam tikrą privalumą. Mano manymu, svarbu savęs paties paklausti kas man labiau artima, pasidomėti, įgyti šiek tiek žinių ir būti disciplinuotam, t.y. “nesimėtyti” nuo vieno prie kito pirmai nesėkmei ištikus, būti kryptingu, sąmoningu.
Dar viena baimė – profesionalūs konsultantai. Jeigu jau kažką labai siūlo finansinis patarėjas, konsultantas, tai tikrai apmaus, todėl pasirenka verčiau patys nuspręsti kur investuoti. Kai tokiais atvejais nepasiseka, vėliau investuoti bijo ir pasakoja kitiems, kokia didelė rizika vyrauja investicijų rinkoje. Be kita ko, nesėkmės istorijos būna dramatiškos, dažniau pasakojamos.
Labai suprantama baimė – laikas per kurį gali atsiimti, atgauti savo investicijas ir greitis. Pavyzdžiui, dažnai žmones atgraso investuoti, kad ir į nekilnojamąjį turtą, nes tai yra nelikvidi, ilgo laikotarpio investicija, ypatingai jeigu asmuo nėra tikras dėl savo finansinės padėties, galvoja, kad jam gali prireikti pinigų artimoje ateityje. Kiti žmonės atvirkščiai – juos atstumia nuo investavimo mintis, jog akcijų rinkos daug varijuoja ir greit viskas keičiasi, todėl gali per kelias dienas prarasti didelę vertę investicijos.
Man asmeniškai įdomi baimė pasirodė nenoras apsijuokti arba ką pagalvos koks nors konsultantas ar tiesiog patyręs investuotojas, kad mažai arba nieko nesuprantu apie investavimą. Man tokiais atvejais norėtųsi paklausti kodėl taip baisu kažko nesuprasti, bet čia jau turbūt terapeuto ar psichologo klausimas.
Baimė bet ko kito nei pats darau. Jeigu tai nėra ta sritis, kurioje pats žmogus yra profesionalas ar kurioje dirba, renkasi laikyti grynus pinigus, nes taip tiesiog komfortiškiau. Bet kaip minėjau anksčiau, nebūtina pačiam tapti profesionaliu investuotoju, kad galėtum tai daryti.
Bijo, nes tam reikia labai daug pinigų, nes investavimas, tai kaip azartiniai žaidimai – turi labai rizikuoti, kitu atveju koks ten gali būti uždarbis. Ir renkasi geriau neinvestuoti visai.
Aš panagrinėjau riziką iš žmogiškų baimių pusės. Tiems, kurie vis tik galvoja apie investavimą, patariu atsižvelgti į tris pagrindinius rodiklius prieš bet kokią investiciją: pelną, riziką ir likvidumą. Ir svarbu yra ne kažkuris iš jų individualiai, o bendras jų sąryšis. Šarpo santykis (pelnas padalintas iš rizikos) parodo tikrąją investicijos naudą. Didelė rizika nėra blogai, jei tikimasi didelio pelno ir atvirkščiai – mažas pelnas nėra blogai, jeigu jis pasiekiamas su labai maža rizika. Likvidumas taip pat yra tam tikra rizika, į kurią reikia atsižvelgti matuojant bendrą investicijos riziką.
Pinigai, laikomi banko sąskaitoje dėl infliacijos neišvengiamai nuvertėja, todėl vertėtų paanalizuoti savo baimes, daugiau pasidomėti investavimo galimybėmis, kurios tikrai labai plačios, įvertinti pelno bei rizikos sąryšį ir tiesiog pabandyti investuoti arba pačiam, arba pasitikėti investiciniu patarėju, arba abiem atvejais.
