Kaip veikia algoritminiai fondai | Algo – algorithmic trading

Kaip veikia algoritminiai fondai

Autorius Justinas Gapšys „Verslo žinios“

Investicijų valdymo sektoriuje vis daugiau vietos išsikovoja matematines, statistikos ir IT kompetencijas jungiantis algoritminis investavimas. Tačiau išardžius rinkose žaidžiančius mįslinguosius robotus lieka tie patys amžinieji investavimo principai, finansinis supratimas ir konkretaus žmogaus patirtis.

Beveik per dešimtmetį fondų turtas, kuriam investuoti naudojami algoritminės prekybos metodai, arba kompiuteriniu būdu sumodeliuoti investiciniai sprendimai, išaugo kartais. „Hedge Fund Research“ skaičiuoja, kad iš daugiau kaip 3 trln. USD pasaulinės rizikos draudimo fondų (hedge) industrijos praėjusių metų viduryje beveik 880 mlrd. USD sudarė turtas, valdomas vadinamuosiuose kiekybiniuose fonduose (quants), ir nuo 2009 m. padvigubėjo. „BarclayHedge“ duomenimis, algoritminės prekybos valdomas turtas pernai pasiekė 321,9 mlrd. USD, palyginti su 169,8 mlrd. USD 2009 m.

„Pasaulio investuotojams algoritminės prekybos idėja patinka vis labiau. Yra ryški augimo tendencija“, – tikina Dr. Aistis Raudys, fondo „Algorithmic Trading Portfolio“ valdytojas.

Pastaruoju metu fondo atstovai aktyviai rengia susitikimus su potencialiais investuotojais ir rengia pranešimus šviesdami rinką apie algoritminį investavimą.

Ne per seniausiai veikiančio algoritminės prekybos fondo „Craftstone Capital Appreciation Fund“ valdytojai jo pavyzdžiu sukūrė fondą „Crafststone Fund LP“ ir šiomis dienomis nukeliavo jo siūlyti JAV investuotojams.

Algoritminei prekybai išsikovojant vis didesnę investicijų valdymo rinkos dalį, atitinkamai finansų specialistų kolegomis vis dažniau tampa arba juos pakeičia matematikos, statistikos, ekonometrijos geek’ai. Tiesa, tai, kad rinkose vis daugiau transakcijų atlieka ne gyvi žmonės, o minėtų specialistų programuoti robotai, nereiškia, kad senieji investavimo principai, paremti vertės paieškomis, makroekonomine analize, nyksta – jie tiesiog įdarbinami kitokiu metodu.

„Pati idėja nėra stebuklinga, iš esmės algoritminė prekyba yra investavimo automatizavimas. Kaip ir bet kokių kitų dalykų, pavyzdžiui, šildymo. Temperatūrai nukritus žemai, sistema įsijungia ir pradeda šildyti. Gali prie katilo pastatyti žmogų, bet kai šitam veiksmui gali panaudoti kompiuterį, atsiranda krūva pranašumų“, – aiškina p. Raudys.

Idėją – į taisyklę

Algoritminės prekybos metodą galima pritaikyti daugeliui įprastų investavimo idėjų, jei tik jas įmanoma užrašyti algoritmo forma – kaip taisyklę, kurioje kompiuterine kalba nurodoma, kad konkretus investicinis sprendimas atliekamas, jeigu rinkoje susiklosto nusistatyta sąlyga, arba jei tam tikrų bendrovių finansiniai rodikliai atitinka nustatytus reikalavimus.

Marius Vaičiulis, algoritminio fondo „Craftstone Capital Appreciation Fund“ valdytojas, sklaido mistifikuotą atmosferą apie investicijas valdančius algoritminius fondus.

„Pats algoritmas nėra kokia nors mistika, jis galėtų būti labai paprastas – pavyzdžiui, (užrašyti taisyklę – VŽ) pirkti akcijas, kurių akcijos kainos ir pelno akcijai santykis (P/E) nukrinta žemiau 10, ir parduoti, kai pasiekia 15. Tokią sistemą būtų galima vadinti algoritmu“, – aiškina p. Vaičiulis.

Algoritminį investavimą gali naudoti ir investicijų valdytojai, besivadovaujantys ne tik technine rinkų, bet ir fundamentalia analize.

„Algoritminės prekybos spektras yra žiauriai platus – mes esame mažytė dalelė algoritminės prekybos. Galima daryti visokius dalykus – statistinį arbitražą, užsiimti ilgąją poziciją vienų akcijų atžvilgiu, trumpą – kitų akcijų atžvilgiu, galima sekti tendencijas, analizuoti įmonių fundamentalias vertes, skaičiuoti jų ryšius. Jeigu tik yra duomenys, kuriais remdamasis priimi sprendimą, gali parašyti algoritmą“, – sako p. Raudys.

Kadaise viena investicijų bendrovė, kuriai dirbtinio intelekto specialistas siūlė savo investicinę idėją, atkirto, kad tai itin skiriasi nuo jų filosofijos – keliauti tiesiogiai į bendroves, į kurias planuoja investuoti, kalbėtis su jų vadovais, vertinti bendrą verslo būklę, esą tokias idėjas būtų sunku surašyti į algoritmą.

Kadangi daug investicinių idėjų galima užrašyti kaip skaičiais paremtą taisyklę, galimos įvairios algoritmų rūšys pagal tai, kokius investavimo principus jos įdarbina. Labiausiai paplitę technine rinkų analize besivadovaujantys ir rinkos kryptį atspėti ir sekti siekiantys algoritmai.

„Labiausiai paplitę algoritminiai fondai yra vadinamieji CTA, arba commodity trading advisors, jie prekiauja valiutų, žaliavų, akcijų indeksų, likvidžių obligacijų ir palūkanų normų išvestinėmis priemonėmis, – aiškina p. Vaičiulis. – Gerokai retesni yra fondai, prekiaujantys akcijų rinkose, o ne indeksais.“

Rizikos diversifikavimas

Dažnas algoritminės prekybos entuziastas siekia sukurti tokį fondą, kuris neturėtų ryšio su kuria nors konkrečia turto klase, pasižymėtų unikaliomis rizikos ir grąžos charakteristikomis. Tai reiškia, kad užrašyto vieno algoritmo nepakaks, tikriausiai – ir dešimties, galbūt ir šimto.

Pavyzdžiui, „Algorithmic Trading Portfolio“ įdarbina bent 11 skirtingų investavimo sistemų, kurioms įgyvendinti yra daugiau kaip 6.000 algoritmų biblioteka. Iš viso ateities sandoriais prekiaujama 45 priemonėmis. Tiesa, dėl nepakankamo lėšų kiekio kasdienėje prekyboje, kurios metu fondas atlieka per 200 sandorių per dieną, operuojama maždaug 350 algoritmų.

„Šalia algoritmų sukūrimo svarbu ir tai, kaip jie sujungiami, kad veiktų kartu, todėl tam naudojamas algoritmų algoritmas, kuris pats parenka, su kuriais algoritmais reikėtų prekiauti, – aiškina p. Raudys. – Tarkime, turime keturias investicijas, kurios apskritai kartu kyla, bet didžiausias galimas jų praradimas siekia 13%, 13%, 13% ir 7,8%. Jeigu savo lėšas paskirstai į keturias dalis ir tos investicijos yra nepriklausomos, galimas praradimas tampa 2,4%. Tai yra vienas iš pagrindinių dalykų, kuriais paremta mūsų algoritminė prekyba.“

Šalia suteikiamos diversifikacijos, algoritmas suteikia ir galimybę išbandyti investicinę idėją be didesnės rizikos: sukurtą algoritmą patikrinti su praėjusių 10–15 m. istoriniais duomenimis ir suvokti, ar taisykle paversta idėja būtų suveikusi praeityje ir verta pritaikyti ateityje.

Silpnoji vieta

Fondų valdytojai pripažįsta, kad gerai subalansuotas algoritminis fondas, kuris geba uždirbti įvairiomis rinkos sąlygomis ir yra puikiai diversifikuotas, negali pakeisti viso investuotojo turimo investicinio portfelio. Visų įvykių rinkose prognozuoti nepavyks, o nutikus netikėtumams, kurie sukelia itin ryškų įvairaus turto kainų svyravimą, algoritminiai fondai skaudžiai nukenčia, „netipiniai rinkų judesiai algoritmams iš tikrųjų nėra gerai“, sako „Algorithmic Trading Portfolio“ atstovai. Jau anksčiau patyrę, ką tai reiškia, fondo valdytojai nusprendė per tokius įvykius, kaip JK referendumas ar JAV prezidento rinkimai, likti rinkos nuošalyje ir neinvestuoti.

Eliminuotas žmogiškumas

Jau kelerius metus algoritminės prekybos metodus taiko ir investicijų valdymo įmonė „Synergy Finance“, kurios fondas „Synergy Finance Tactical Asset Allocation“, perskirstydamas investicijas, remiasi kiekybinės analizės metodais.

„Naudojama koncepcija, kurios principai dažnai taikomi stambiuose alternatyvaus investavimo fonduose, unikali tuo, jog joje iki minimumo eliminuotas žmogiškasis faktorius, t. y. visi sprendimai priimami pagal aiškų algoritmą, kuriame nėra statinių parametrų“, – fondo aprašyme nurodo valdytojai.

Kad algoritmai veiktų taip, kaip nustatyta, žmogus turi nesikišti – tik taip užtikrinama, kad investiciniams sprendimams nepadarys įtakos tai, kas dažnai investuotojams pakiša koją, – emocijos.

Pasak p. Raudžio, investicinius sprendimus priimantis prekiautojas, žiūrėdamas į tą patį grafiką, gali priimti skirtingus sprendimus priklausomai nuo to, koks tą dieną susiklostė oras, ir ar namuose prieš išeinant į darbą neįvyko konfliktas su namiškiais.

„Algoritmai visą laiką esant toms pačioms sąlygoms priims tokį patį sprendimą. Algoritmai nejaučia tokių dalykų kaip baimė ir godumas. Įsivaizduokite, žmogus nusipirko poziciją, rinkos pradėjo kristi ir galbūt jau davė 500 USD minusą – pagal taisykles jau turėtum poziciją uždaryti. Bet žmogus dar nori palaukti – gal rinka atsities. Tačiau rinka krinta toliau ir 500 USD tampa 1.000 USD, – sako p. Raudys. – Savo ruožtu algoritmas, tiksliai suskaičiavęs, kokio lygio geriausia yra nuostolio fiksavimo riba, be skrupulų uždarys poziciją. Lygiai tokia pati filosofija galioja ir pelno fiksavimui.“

Žmogiškojo veiksnio pašalinimas iš kasdienio algoritmo darbo nereiškia, kad finansų rinkose prekiauja beasmeniai robotai.

„Nors investavimo procesas yra automatizuotas, žmogus jame turi lemiamą reikšmę. Tik žmogus nusprendžia, kada įjungti arba išjungti sistemą, viskas galiausiai atsiremia į žmogaus, t. y. valdytojo, pasitikėjimą algoritmu ir sugebėjimą disciplinuotai jį leisti tiek per pakilimus, tiek, ir tai dažniausiai sunkiausia, per pakritimus“, – sako p. Vaičiulis.

Žmogiškasis veiksnys lemiamą įtaką turi ir svarbiausiame etape – sukuriant ir išbandant algoritmą.

„Čia reikia daug skaičiavimų. Bet iš tikrųjų reikia daugiau smegenų, o ne skaičiavimų. Nereikia superkompiuterių, reikia daugiau smegenų galvojant, kaip viską padaryti teisingai“, – sako p. Raudys.

Žinutė išsiųsta
Jūsų vardas*
Elektroninis paštas*
Jūsų žinutė*